| 2005 spalio 27 d. Vilniaus aktualiosios muzikos festivalis GAIDA, Rusų dramos teatras |
| Igor Stravinsky komiška vieno veiksmo opera ,,MAVRA” |
| Režisierius I versija Paul Budraitis (Amerika) |
| Režisierė II versija Eglė Mikulionytė (Lietuva) |
| Dirigentas Vykintas Baltakas (Vokietija) |
| Dainininkai Vilma Mončytė (Paraša), Jovita Vaškevičiūtė (Mama) |
| Skaidra Jančaitė (kaimynė), Mindaugas Zimkus (Vasily-Mavra) |
| GAIDOS orkestras |
,,…Gili paslaptis, kodėl linksmoji mažoji opera „Mavra“ buvo klonuota ir pastatytos dvi jos versijos. Man visiškai būtų pakakę ir pirmosios. Scenoje kabantis langas simbolizuoja tai, kad viskas vyksta name, tik kodėl ten dar auga rudeninis medelis? Atlikėjos apvyniotos žvilgančia medžiaga kaip puikūs bumbuliukai: raudonas, žalias, violetinis. Raudonoji burbulė vynioja baltų siūlų kamuolį ir – ak, toji pirmoji arija…
Paskui raudona išjudina violetinę, violetinė išjudina žaliąją . Gryna karminė atatranka, ir nieko daugiau, nieko bereikalinga. Stravinskio muzika – tai ironiškai besikartojanti, tai elegantiškai švelni, kaip kad duete apie švelnųjį Kupidoną. Žavingai niekingas operos siužetas – apie persirengimą mot. drabužiais dėl mylimosios – gal ir tikrai aktualus transgresijų laikais. Finale demaskuojamas ne tik meilės transvestitas, bet ir puikiosios burbulės – lekia nuo jų galvų apdangalai velniop, atidengdami plaukus po tinkliukais. Kaip rašė Edička Limonovas, „labai jau daug priviso pretenders“. Paskui išklausau ir klonuotąją „Mavros“ versiją – šįkart tiesmukiau suaktualintą iki istorijos apie gangsteres, nuvorišus ant nušviesto porcelianinio unitazo. Bet, ak, ir vėl tie pirmi akordai… Ir kai po koncerto pakerėta publika gatvėje gieda „Paraaaša“, belieka prie jos prisijungti. …”
