|
2006 gruodžio 15 d., Vilnius, Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos Didžioji salė |
| Skaidra Jančaitė (idėja, scenarijus, poezijos vertimai, balsas) |
| Algirdas Vizgirda (fleita) |
| Šarūnas Kačionas (fagotas) |
| Mindaugas Bačkus (Violočelė) |
|
Algirdas Doveika (klarnetas), Artūras Šilalė (altas), Joana Daunytė (arfa), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Lionius Treikauskas (violončelė), Raimundas Jasiukaitis (violončelė), Dainius Misiūnas (violončelė), Jonas Armonas (violončelė), Justas Kulikauskas (violončelė), Giedrius Žukauskas (violončelė), Saulius Astrauskas (mušamieji), Zenonas Bagavičius (mušamieji) |
|
Viktoras Gerulaitis (koncerto lektorius) Juozas Statkevičius (drabužių dizainas) |
|
I dalis VYTAUTAS BARKAUSKAS (g. 1931) „Lune a l’aube d’été“, op. 123 sopranui ir aštuonioms violončelėms (2004, 2006 m. redakcijos premjera Lietuvoje) J. MARK SCEARCE (g. 1960) „Bird by Bird“ sopranui ir fleitai (1995, dedikuota O. Messiaenui; premjera Lietuvoje) MICHEL DECOUST (g. 1936) „À l’orée des ajours“ sopranui, klarnetams ir mušamiesiems (1997) premjera Lietuvoje ANNA LARSON „Nora“ sopranui ir violončelei (2001pagal H.Ibseno dramą „ Lėlių namai“) premjera Lietuvoje |
| II dalis |
|
LUCIANO BERIO (1925–2003) „Sequenza III“ moteriškam balsui (1966) CATHY BERBERIAN (1928–1983) „Stripsody“ balsui solo (1966) LUCIANO BERIO „Sequenza XII“ fagotui solo (1995), „Folk songs“ mecosopranui ir VII instrumentams (1964) premjera Lietuvoje |
|
Žinomi atlikėjai į šią savo programą surinko nekasdienės muzikos derlių. Čia dabarties autoriai masina išskirtiniais, Lietuvoje dar neskambėjusiais opusais, drauge minimos ir sukaktys. Žymusis italas Luciano Berio pernai būtų šventęs aštuoniasdešimtmetį, prancūzui Micheliui Decoust šiemet sukako septyniasdešimt metų, septyniasdešimt penkeri paženklino ir kompozitoriaus Vytauto Barkausko biografiją. Tarp trijų vokalinės lyrikos autorių amerikiečių yra dvi moterys – A. Larson ir C. Berberian. Pastaroji garsėjo kaip ypač talentinga muzikė, dainininkė, taip pat rašytoja; kompoziciją studijavusi pas L. Berio, vėliau tapo jo žmona. Programos idėjos autorė – dainininkė Skaidra Jančaitė, kurios koncertus paprastai lydi ir kiti jos pomėgiai: dažnai tai fotografijų ekspozicijos, o šįkart –grafikos parodėlė „Kreivos trūkinėjančios linijos“. „Skaidra Jančaitė iš būrio kitų jaunų dainininkių išsiskiria itin individualia kūrybine raiška ir asmenybės harmoningumu. Ji niekad neina tiesiu, kitų išmintu keliu, bet atkakliai ieško savo kūrybinio veido. Skaidra rimtai studijuoja ne tik vokalą ir muziką, jos interesai aprėpia filosofiją, religijotyrą, literatūrą, fotografiją, šokį. Būtent dėl to ji geba labai giliai pažvelgti į atliekamą kūrinį, praturtinti jį įvairiomis prasmėmis ir žavėti klausytojus tiek šiuolaikinės muzikos, tiek džiazo ar tango interpretacijomis. Ji drąsi menininkė, todėl nebijo rizikuot, pasirinkdama sudėtingas programas (ką reiškia viename koncerte atlikti Schönbergo, Musorgskio, Messiaeno ir Poulenco vokalinius ciklus!) ar keliaudama koncertuoti į atkampiausius Lietuvos miestelius. Manau, nebūtų per drąsu, jei Skaidros žmogiškąją ir atlikėjiškąją brandą palyginčiau su Renesanso menininko, nuolat tobulinusio savo asmenybę įvairių sričių pažinimu, visapusišku išsilavinimu.” Rūta Prusevičienė „S. Jančaitės pasirinktas kelias – šiuolaikinė muzika, atlikėja eina juo septynmyliais žingsniais. Kiekvienos frazės, kiekvieno sakinio gilumoje galime įžvelgti praeitą darbą ir įdirbį. Koncertiniame variante – beveik viskas be vargo, be akivaizdžiai matomų pastangų, viskas pajungiama meninei idėjai realizuoti. Tai – didelis dainininkės nuopelnas, kartu tapęs dovana kamerinio vokalo mėgėjams.“ Vladas Zalatoris
|
|
D A I N Ų T E K S T A I Vertė Skaidra Jančaitė VYTAUTAS BARKAUSKAS „Lune a l’aube d’été“ Tekstas Ph. Jaccottet Dans l’air de plus en plus clair Scintille encore cette larme Ou faible flamme dans du verse Quand du sommeil des montagnes Monte une vapeur dorée Demeure ainsi suspendue Sur la balance de l‘aube Entre la braise promise Et cette perle perdue „Mėnulis vasaros aušroje“ Švintant dar virpa ši ašara Ar liepsnelė stikle Kai iš kalnų sapno Skleidžiasi paauksintas rūkas Taip pakimba Aušros vartuose Tarp pažadėtų žarijų Ir šis tirpstantis perlas J. MARK SCEARCE „Bird by Bird“ /„Paukštis šalia paukščio A.R. Ammons poemų tekstai 1. For Louise and Tom Gossett After a creek drink the goldfinch lights in the bank willow which drops the brook a yellow leaf. Luizai ir Tomui Gossett Atsigėręs iš upelio dagilis nusviedžia karklišakę krantan, kuri upeliui dovanoja pageltusį lapą. 2. Nearing equinox The boundaries, fought clear, are abandoned, now and the robins fly in bunches over common ground: drift, return in near reversals, bu,t on the whole, feed south-yew berries reddening, the honeysuckle berries dried up, crickets, fall fat, singing all night. Artėjant lygiadieniui Iškovotos ribos pamirštos, raudongurklės – liepsnelės skrenda būriais virš niekieno žemės: sklendžia pavėjui, apsivertę grįžta atgal, traukia pietų link – raudonuoja kukmedžio uogos, sausmedžio uogos sudžiūvo, svirpliai, persisotinę, svirpia visą naktį. 3. Bay bank The redwing blackbird lighting dips deep the windy bayridge reed but sends a song up reed and wind rise to. Įlankos krantas Raudonsparnis juodvarnis sužibęs neria gilyn į vėjuotas įlankos keteras o vėjas kyla aukštyn siųsdamas ten nendrės dainą. 4. Filling in the dots Pigeons, thirty-five in a speed, break over the lombardies just so as, missing, to outline the row. Taškų jungimas Karveliai, trisdešimt penkių greičiu, prasiveržia virš Lombardijos tartum praradę rikiuotės kontūrą. 5. Winter scene There is now not a single leaf on the cherry tree: Except when the jay plummets in, lights, and, in pure clarity, squalls: then every branch quivers and breaks out in blue leaves. Veiksmas žiemą Ant vyšnios nebėra nei vieno lapo: tik švytintis kėkštas įskrieja, skardžiai suklinka, kiekviena šakelė suvirpa: tuomet vyšnia pasidengia mėlyna lapija. 6. Down low Snowstorms high-traveling, furry clouds blur over our zero air: wind steams (or smokes) fine snow off the eaves, settled ghosts trailing up and away: the pheasant, too cold to peck, stands on one foot like a stiff weed. Žemai Viršuje klajoja sniego audra, kailiniai debesys susilieja virš mūsų nulinio oro: vėjas suka smulkų sniegą nuo pakraigės, nurimę šešėliai driekiasi aukštyn į tolį: fazanas, kuriam peršalta lesti, stovi ant vienos kojos kaip sustirusi piktžolė. 7. Clarifications The crows, mingled powder white, arrive floundering through the heavy snowfall: they land ruffling stark black on the spruce boughs and chisel the neighborhood sharp with their cries. Paaiškinimai Varnos, išsipudravusios baltai sunkioj sniego griūty, atskrieja besigrumdamos: pagaliau nutupia visiškai juodos ant pušų šakų ir ir perskrodžia apylinkę savo karksėjimais. 8. Anxiety The sparrowhawk flies hard to stand in the air: something about direction lets us loose into ease and slow grace. Troškimas Paukštvanagis sunkiai plasnoja kad išsilaikytų ore: tarsi leistum sau pasinerti į posūkio lengvumą, lėtą grakštumą. 9. Modalus A grackle flicks down from the cedar onto the shiny alley to see if the shower softened the garbage bags. Modalus Juoduodegis strikteli žemyn nuo kedro į šviesią alėją pažiūrėti ar lietus suminkštino atliekų maišus. MICHEL DECOUST „À l’orée des ajours“ Ph. Bonzon Le vrai porte le nom de l’incréé ta main aux ailes de cendre Vers oú se dirige telle mon obscure vers quell lisant? Enfant de quelles lévres. La main de la pensée instantanéecaresse l‘envers de l‘invisible le proche est sans chemin le maintenant se sait unique. Par le ploiement ta nuit souvre á lóuvert le proche est le plus sombre Et la distance consume le soleil de tes yeux jusqu‘a l‘éblou issante courbe de la cendre Nuque blanchie par le noeud de la corde matinale la bouche expiire les syllabes de lómbre. La langue parle autour de la parole. J‘écoute dans l‘archée des mémoires le fondant des clairiéres. Le dépassement des transparences. AŽŪRO PAKRAŠČIAISTiesa – paslapties vartai kūrėjuitavo ranka tampa pelenų sparnais Vaiko lūpomis perskaityk atsivėrusią tamsą. Minties akimirksnio ranka glosto nežinomybės išvirkščiąją pusę artimas neturi kelio dabartis žino esanti vienintelė. Nakčiai palinkus niūriausias artimas atsiveria nuoširdumui Išsekina tavo akių spindesį stulbinančia pelenų kreive Nubalintas pakaušis užsimezgusio rytmečio burna iškvepia užmaršties skiemenis. Liežuvis sukasi aplink žodį. Klausau esmės tirpstančioj atminties proskynoj. Išskaitau skaidrumą. |
