2006 gruodžio 15 d., Vilnius, Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos Didžioji salė

Algirdas Doveika (klarnetas), Artūras Šilalė (altas), Joana Daunytė (arfa), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Lionius Treikauskas (violončelė), Raimundas Jasiukaitis (violončelė), Dainius Misiūnas (violončelė), Jonas Armonas (violončelė), Justas Kulikauskas (violončelė), Giedrius Žukauskas (violončelė), Saulius Astrauskas (mušamieji), Zenonas Bagavičius (mušamieji)

 Viktoras Gerulaitis (koncerto lektorius)                                                                                                                    Juozas Statkevičius (drabužių dizainas)

I  dalis

VYTAUTAS BARKAUSKAS (g. 1931) „Lune a l’aube d’été“, op. 123 sopranui ir aštuonioms violončelėms (2004, 2006 m. redakcijos premjera Lietuvoje)

J. MARK SCEARCE (g. 1960) „Bird by Bird“ sopranui ir fleitai (1995, dedikuota O. Messiaenui; premjera Lietuvoje)

MICHEL DECOUST (g. 1936) „À l’orée des ajours“ sopranui, klarnetams ir mušamiesiems (1997) premjera Lietuvoje

ANNA LARSON „Nora“ sopranui ir violončelei (2001, pagal H. Ibseno dramą „ Lėlių namai“) premjera Lietuvoje

LUCIANO BERIO (1925–2003) „Sequenza III“ moteriškam balsui (1966)

CATHY BERBERIAN (1928–1983) „Stripsody“ balsui solo (1966)

LUCIANO BERIO „Sequenza XII“ fagotui solo (1995), „Folk songs“ mecosopranui ir VII instrumentams (1964) premjera Lietuvoje

Žinomi atlikėjai į šią savo programą surinko nekasdienės muzikos derlių. Čia dabarties autoriai masina išskirtiniais, Lietuvoje dar neskambėjusiais opusais, drauge minimos ir sukaktys. Žymusis italas Luciano Berio pernai būtų šventęs aštuoniasdešimtmetį, prancūzui Micheliui Decoust šiemet sukako septyniasdešimt metų, septyniasdešimt penkeri paženklino ir kompozitoriaus Vytauto Barkausko biografiją.

Tarp trijų vokalinės lyrikos autorių amerikiečių yra dvi moterys – A. Larson ir C. Berberian. Pastaroji garsėjo kaip ypač talentinga muzikė, dainininkė, taip pat rašytoja; kompoziciją studijavusi pas L. Berio, vėliau tapo jo žmona.

Programos idėjos autorė – dainininkė Skaidra Jančaitė, kurios koncertus paprastai lydi ir kiti jos pomėgiai: dažnai tai fotografijų ekspozicijos, o šįkart –grafikos parodėlė „Kreivos trūkinėjančios linijos“.

„Skaidra Jančaitė iš būrio kitų jaunų dainininkių išsiskiria itin individualia kūrybine raiška ir asmenybės harmoningumu. Ji niekad neina tiesiu, kitų išmintu keliu, bet atkakliai ieško savo kūrybinio veido. Skaidra rimtai studijuoja ne tik vokalą ir muziką, jos interesai aprėpia filosofiją, religijotyrą, literatūrą, fotografiją, šokį. Būtent dėl to ji geba labai giliai pažvelgti į atliekamą kūrinį, praturtinti jį įvairiomis prasmėmis ir žavėti klausytojus tiek šiuolaikinės muzikos, tiek džiazo ar tango interpretacijomis. Ji drąsi menininkė, todėl nebijo rizikuot, pasirinkdama sudėtingas programas (ką reiškia viename koncerte atlikti Schönbergo, Musorgskio, Messiaeno ir Poulenco vokalinius ciklus!) ar keliaudama koncertuoti į atkampiausius Lietuvos miestelius. Manau, nebūtų per drąsu, jei Skaidros žmogiškąją ir atlikėjiškąją brandą palyginčiau su Renesanso menininko, nuolat tobulinusio savo asmenybę įvairių sričių pažinimu, visapusišku išsilavinimu.”  Rūta Prusevičienė

„S. Jančaitės pasirinktas kelias – šiuolaikinė muzika, atlikėja eina juo septynmyliais žingsniais. Kiekvienos frazės, kiekvieno sakinio gilumoje galime įžvelgti praeitą darbą ir įdirbį. Koncertiniame variante – beveik viskas be vargo, be akivaizdžiai matomų pastangų, viskas pajungiama meninei idėjai realizuoti. Tai – didelis dainininkės nuopelnas, kartu tapęs dovana kamerinio vokalo mėgėjams.“ Vladas Zalatoris

D A I N Ų T E K S T A I

Vertė Skaidra Jančaitė 

VYTAUTAS BARKAUSKAS

„Lune a l’aube d’été“

Tekstas Ph. Jaccottet

Dans l’air de plus en plus clair

Scintille encore cette larme

Ou faible flamme dans du verse

Quand du sommeil des montagnes

Monte une vapeur dorée

Demeure ainsi suspendue

Sur la balance de l‘aube

Entre la braise promise

Et cette perle perdue

„Mėnulis vasaros aušroje“

Švintant dar virpa ši ašara

Ar liepsnelė stikle

Kai iš kalnų sapno

Skleidžiasi paauksintas rūkas

Taip pakimba

Aušros vartuose

Tarp pažadėtų žarijų

Ir šis tirpstantis perlas

J. MARK SCEARCE

„Bird by Bird“ /„Paukštis šalia paukščio

A.R. Ammons poemų tekstai

1. For Louise and Tom Gossett

After a creek

drink

the goldfinch

lights in

the bank willow

which

drops the brook

a yellow leaf.

Luizai ir Tomui Gossett

Atsigėręs iš upelio

dagilis nusviedžia

karklišakę krantan,

kuri upeliui dovanoja pageltusį lapą.

2. Nearing equinox

The boundaries, fought clear, are abandoned,

now and the robins fly in bunches over

common ground: drift, return in near reversals,

bu,t on the whole, feed south-yew berries

reddening, the honeysuckle berries dried up,

crickets, fall fat, singing all night.

Artėjant lygiadieniui

Iškovotos ribos pamirštos,

raudongurklės – liepsnelės skrenda būriais virš niekieno žemės:

sklendžia pavėjui, apsivertę grįžta atgal,

traukia pietų link –

raudonuoja kukmedžio uogos, sausmedžio uogos sudžiūvo,

svirpliai, persisotinę, svirpia visą naktį.

3. Bay bank

The redwing blackbird

lighting

dips deep the

windy bayridge

reed but

sends a song up

reed and wind rise to.

Įlankos krantas

Raudonsparnis juodvarnis

sužibęs

neria gilyn

į vėjuotas įlankos keteras

o vėjas kyla aukštyn

siųsdamas ten nendrės dainą.

4. Filling in the dots

Pigeons, thirty-five in a

speed, break

over the lombardies

just so

as, missing, to

outline the row.

Taškų jungimas

Karveliai, trisdešimt penkių greičiu,

prasiveržia virš Lombardijos

tartum praradę rikiuotės kontūrą.

5. Winter scene

There is now not a single

leaf on the cherry tree:

Except when the jay

plummets in, lights, and,

in pure clarity, squalls:

then every branch

quivers and

breaks out in blue leaves.

Veiksmas žiemą

Ant vyšnios

nebėra nei vieno lapo:

tik švytintis kėkštas

įskrieja, skardžiai suklinka,

kiekviena šakelė suvirpa:

tuomet vyšnia

pasidengia mėlyna lapija.

6. Down low

Snowstorms high-traveling,

furry clouds blur over

our zero air:

wind steams (or

smokes) fine snow

off the eaves, settled ghosts

trailing up and away:

the pheasant, too cold to

peck, stands on one foot

like a stiff weed.

Žemai

Viršuje klajoja sniego audra,

kailiniai debesys susilieja virš

mūsų nulinio oro:

vėjas suka

smulkų sniegą

nuo pakraigės,

nurimę šešėliai

driekiasi aukštyn į tolį:

fazanas, kuriam peršalta

lesti, stovi ant vienos kojos

kaip sustirusi piktžolė.

7. Clarifications

The crows, mingled

powder white,

arrive floundering

through the

heavy snowfall:

they land ruffling

stark black

on the spruce boughs and

chisel the neighborhood

sharp with their cries.

Paaiškinimai

Varnos,

išsipudravusios baltai

sunkioj sniego griūty,

atskrieja besigrumdamos:

pagaliau nutupia

visiškai juodos

ant pušų šakų ir

ir perskrodžia

apylinkę savo karksėjimais.

8. Anxiety

The sparrowhawk

flies hard to

stand in the

air: something

about direction

lets us loose

into ease

and slow grace.

Troškimas

Paukštvanagis sunkiai plasnoja

kad išsilaikytų ore:

tarsi leistum sau pasinerti

į posūkio lengvumą,

lėtą grakštumą.

9. Modalus

A grackle

flicks

down from

the cedar

onto

the shiny

alley

to see

if the

shower softened

the garbage

bags.

Modalus

Juoduodegis strikteli žemyn

nuo kedro į šviesią alėją

pažiūrėti ar

lietus suminkštino

atliekų maišus.

MICHEL DECOUST

„À l’orée des ajours“

Ph. Bonzon

Le vrai porte le nom de l’incréé

ta main aux ailes de cendre

Vers oú se dirige telle mon obscure

vers quell lisant?

Enfant de quelles lévres.

La main de la pensée instantanée

caresse l‘envers de l‘invisible

le proche est sans chemin

le maintenant se sait unique.

Par le ploiement ta nuit souvre á lóuvert

le proche est le plus sombre

Et la distance consume le soleil de tes yeux

jusqu‘a l‘éblou issante courbe de la cendre

Nuque blanchie par le noeud de la corde matinale

la bouche expiire les syllabes de lómbre.

La langue parle autour de la parole.

J‘écoute dans l‘archée des mémoires

le fondant des clairiéres.

Le dépassement des transparences.

AŽŪRO PAKRAŠČIAIS

Tiesa – paslapties vartai kūrėjui

tavo ranka tampa pelenų sparnais

Vaiko lūpomis perskaityk

atsivėrusią tamsą.

Minties akimirksnio ranka

glosto nežinomybės

išvirkščiąją pusę

artimas neturi kelio

dabartis žino esanti vienintelė.

Nakčiai palinkus

niūriausias artimas

atsiveria nuoširdumui

Išsekina tavo akių spindesį

stulbinančia pelenų kreive

Nubalintas pakaušis

užsimezgusio rytmečio

burna iškvepia

užmaršties skiemenis.

Liežuvis sukasi aplink žodį.

Klausau esmės

tirpstančioj atminties proskynoj.

Išskaitau skaidrumą.